atsididžiuoti — labai didžiuotis, džiaugtis: Patriotai negalėjo atsididžiuoti senovės karo žygiais rš. didžiuoti; atsididžiuoti; įdidžiuoti; išsididžiuoti; nusididžiuoti; padidžiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsididžiuoti — išsikelti į puikybę: Su virtimu aš išsididžiuoju, aš nevirsiu Šts. Kad išsididžiuosi, būs juokai nepavykus Šts. didžiuoti; atsididžiuoti; įdidžiuoti; išsididžiuoti; nusididžiuoti; padidžiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
padidžiuoti — intr. pasikelti į puikybę, papuikauti: Mat padidžiãvo, tai ir neatėjo į vestuves Brž. Kviesim tėvą gertų, močią pavadinsim ..., tėvas padidžiavo, močia palapavo NS60. | refl. R: Pasididžiãvo, netekėjo – kur dabar dėsis susenėlė! Grž.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įdidžiuoti — intr.: Marti įdidžiãvo, t. y. pasikėlė į puikybę J. | refl.: Jis įsididžiavo, sušneko apie savo karjerą rš. didžiuoti; atsididžiuoti; įdidžiuoti; išsididžiuoti; nusididžiuoti; padidžiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language